Terme di Carraculum. Viešpatėliau, kas buvo tie žmonės, kurie visa tai statė?? Aš suprantu, tos didžiulės mūro sienos teikia nuostabią vėsą, bet... bet - šalia didžiulis stadionas, jis visą dieną ant saulės ir jame ir dabar bėgioja - tie patys lengvai pagyvenę italai...
O pirtys p astatytos apie antrą amžių. Jas naudojo apie tris šimtus metų, kol neatėję barbarai nenukirto akveduko. Nu ir gerai, nusprendė vietiniai, vis viena jos buvo per toli nuo miesto... Ir taip - didžiulės laiko ir pačių romiečių apgriautos sienos. Fragmentai dekoruotų didžiulių granito gabalų. Staulos išvežiotos po muziejus. Tačiau yra dideli pastoliai. Cink cink cink - ant jų kažką kalinėja.., viena žmogutis. Prieš akis - du Felinio darbininkai ant pastolių - "klausyk, o ar neitum tu šikti...".
Joo, prieš porą dienų Rūtai rašiau, kad per dieną po kilą numetu. Bet ne taip viskas paprasta, nes man rodos, jau įėjau į itališko maitinimosi žavesį - kitaip negalima, jie pyksta. Taigi, šiandien suvalgiau puikią pastą, užgėriau bokalu alaus ir užgėriau puodeliu kavos (už dešimt eurų), ir dar likeriuko pasiūlė. Kadangi porcijos visada didžiulės, greičiau nei per pusantros valandos niekaip nesusisuksi. Bet kaip gera... Pasiilgsiu itališkos kavos. Tai maždaug kaip ištarti bella... murrr...
Su šiuolaikiniais menais pas mus sunku, bet čia gal dar blogiau. Nors paroda tikrai nebloga (o kiek chrestomatinių dalykėlių...), žmonių beveik nėra, įėjimas nemokamas, nu.
O šiaip - labai įdomu, ką atsiminsiu. Dainuojantį padavėją, kavos skonį, mūrų šešėlius, italą, taip ir neišdrįsusį manęs užkalbinti (ech), gatvelių mozaiką, kurios neišpainiočiau ir per mėnesį, ką? O gal tikrai - Koliziejų ir kitus trimis žvaigždutėmis pažymėtus objektus? Ką atsiminsiu ir kaip visa tai gyvens manyje? Kol kas atrodo, kad tas miestas tiesiog puikuojasi savimi, reikalaudamas komplimentų, tačiau būdamas kurčias visam kitam. Gal aš neteisi? Na gerai. Tu graži. Įspūdinga. Taip. Komplimentai.
Šįvakar kažkoks nejaukuma apėmė, ką aš žinau, taip juokingai nieko nesinorėjo. Suvažinėjau iki tusovno kvartalo ir atgal... Lyg labai ne man būtų. Na ką gali žinoti, gal tikrai šiandien ne mano vakaras... Dar prisiminiau rusę priėjusią prie Piramidės - ieškojo darbo. Kažkoks rusių moteriškių tūsas šalia piramidės. Tobula eklektika. Ir ją sutikau keliaudama į into me/out of me. Eklektika kubu, nu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą