Roma - rugpjūčio 1 d.

na ok, vistik reikia kažką užsirašyti, nes jaučiu, kad jau pradedu pamiršti. Nors nesu tikra, kad užrašyta ir liks atminyje, vis viena išliks detalės ir lengvas chaosas, bet gal keliaujama dėl to, kad ir papasakoti būtų ką... Anūkams. Toks pageltęs blogas. Cha.
Tai va, Roma. Jau kelinta diena čia, bet vis dar nežinau, kaip ji man. Kaip visada, negaliu atitrūkti nuo žmonių, todėl erzinuosi, nes aplink tik turistai. Kaip būtų nyku jei paaiškėtų, kad tai ir yra Roma. Amžinas miestas... O dabar - piazza del Populo. Bažnyčios-dvynės, ant vienos iš jų laiptų - prabangus pavėsis. Persikreipusios ant kuprinių miegančių turistų galvos ir kojos. Nuvargusio karščio idilė. Šaltas fantano vanduo. Prieš akis - Canova, Felinio mėgiamas kabokas. Įtariu nerasiu ten nieko tooookio feliniško, bet vis tik vyno reik įkalt.

Bažnyčiose čia nebesimeldžiama. Bent paprastomis dienomis. Miega kinietė turistė. Europietis turistas užėjo ramiai peržiūrėt prifotografuoto grobio. Foto... foto... kas čia tokio... Iš lauko girdisi pietietiški ritmai - bandas iš kokios Ispanijos, jei ne toliau. Ispanijos aikštėje. Groja, beja, gerai ir garsiai. O bažnyčia puošni, nors ir nedidelė. Viena iš svarbiausių jos puošmenų - vėsa. Net atrodo, kad tai viskas ką ji gali duoti...

Atrodo, taip nebemėgsti jų visų ir kiekvieno atskirai - bet štai ima ir atneša dainuodamas italas picą... neįtikėtino dydžio ir skonio picą už dviejų colos buteliukų kainą. Ir valgydama kažkokia itališka meliodija pagardintą skanią picą, kartu su šuns lojimu, mašinų burzgesiu, kiniečių klegesiu, italų melodingu kalbesiu ir vakaroNes vėsa, atleidi "jiems" viską. Nes "jie" - tiesiog "jie". Nors man dar liko keletas dienų, viskas pasikeis dar penkis kartus...

"Kartais tie patys lieka net jų gyventojų vardaiir jų tartis, net veido bruožai, tačiau dievai, gyvenę su tais vardais ir virš tų vietų, išėjo, nieko nepasakę, o jų vietoje susisuko gūžtas kiti dievai. Ir bergždžia klausti, ar šie dievai geresni už senuosius, ar blogesni, idant tarp jų nesama jokio ryšio..." Italo Calvino, Nematomi miestai.